www.voruta.lt
Nuoširdžiai sveikiname visus su draugijos šešiasdešimtmečiu
Per 200 metų Suvalkų–Seinų–Punsko tarmės plotas sumažėjo pusiau, per metus jis dabar nutirpsta gal net procentu, bet Jūsų pastangomis išlaikome etninių lietuvių žemių kultūros perlą.
Iš 20 mokyklų, kur buvo dėstoma gimtąja lietuvių kalba ar buvo tik jos pamokos, tokių dabar liko vos trijose Lenkijos vietose (kaip Baltarusijoje). Mums buvo labai skaudus Navinykų, Pristavonių, Vaitakiemio, Krasnagrūdos, Krasnavo ir kitų lietuviškų mokyklų naikinimas (oficialiai – „reorganizacija“), net gimtosios kalbos pamokų slopinimas Klevuose, Lumbiuose, Aradnykuose, Ramoniškėse, Smalėnuose, Žagariuose ir kitur, profesionalūs trukdymai statyti Seinų „Žiburio“ lietuvišką mokyklą ir jai veikti, vietinius autochtonus ir Lietuvą šmeižiantys „paminklai“, pastangos kraštą greičiau nutautinti.
Lenkijos institucijoms labai „trūksta“ lėšų lietuviškoms švietimo įstaigoms išlaikyti, bet jos dosniai remia Lietuvos lenkiškas mokyklas. Rugsėjo pradžioje kiekvienam lenkiškos mokyklos pirmokui įteikiama pilna kuprinė, 100 eurų ir kitos dovanos, statomos ir atnaujinamos, aprūpinamos jų mokymo įstaigos, organizacijos, buvo rengiama daugybė akcijų toms mokykloms „ginti“, nors Lietuvos lenkai seniai turi geriausias sąlygas pasaulyje kultūrai palaikyti. Gyvendami etninėse lietuvių žemėse jie neretai atsisako savo tradicinės kalbos, kultūros ir perima orientaciją į Lenkijos pilietybę. Lenkijos Seimo nariai jiems aiškina: seniau lenkai kovojo už Lenkiją, o dabar turi mokytis lenkiškose mokyklose. Ir tokių „Lenkija neužmirš“. Taip pažeidinėjama Konstitucija, įstatymai, Lietuvos ir Lenkijos sutartis.
Būdami lojalūs Lenkijos piliečiai Jūs neėmėte pavyzdžio iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir neskelbėte dezinformacijos, nerašėte skundų Europos Sąjungai, nerengėte mitingų prie savo Seimo, ministerijų, savivaldybių ir užsienio ambasadų. Nereikalavote išlaikyti tokį mokyklų tinklą, kokį turi Lietuvos lenkai (ir paritetiškai dvigubai daugiau gimnazijų už kitus, kaip turi Lenkijos lenkai, lengvatų laikyti valstybinės kalbos egzaminą, Švietimo, Kultūros viceministrų, vicemerų pareigų).
Linkime greičiau sulaukti laiko, kai Lenkijos autochtonai nebeturės bijoti nurodyti savo gimtosios kalbos, tautybės, jų švietimo, kultūros įstaigos bus tvarkomos demokratiškai, o vadovai supras, kokia jiems garbė ir nauda turėti kampelį su seniausia indoeuropiečių kultūra.
Hab. dr. Kazimieras Garšva
Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas