Zita STAČKAUSKIENĖ-VAIČKUTĖ, Šalčininkų raj. Poškonių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos vyr. mokytoja
Jau antrą kartą, 2013 m. gegužės 3 d., Dieveniškių bažnyčios šventoriuje prie Vyskupo Motiejau Valančiaus paminklo vyko Motiejaus Valančiaus kūrinių skaitymo konkursas, kuris prasidėjo šv. Mišiomis.
Šiame konkurse dalyvavo Šalčininkų ir Vilniaus rajonų jaunieji skaitovai. Juk Vyskupo M. Valančiaus kūriniai jausmingi, lengvai suprantami, todėl Lietuvos vaikai taip mėgsta šio rašytojo kūrinius. Skaitomų kūrinių meninį atlikimą vertino žymūs meno pasaulio žmonės – aktorė Meilė Kudarauskaitė, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva ir jo pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė. Visi konkurso dalyviai apdovanoti Palangos Juzės medaliais ir Padėkos raštais.
Gegužės 18-19 dienomis Vyskupo Motiejaus Valančiaus kūrinių skaitymo konkurso Dieveniškėse skaitovai vyko į tradicinę respublikinę moksleivių Motiejaus Valančiaus kūrinių skaitymo šventę, kuri Motiejaus Valančiaus gimtinėje – Nasrėnuose – vyko jau dvidešimtą kartą.
Kelionė autobusu iš Šalčininkų prasidėjo anksti ryte. Ir nors dangus buvo apniukęs, autobuse vyravo pakili nuotaika, su kuria ir atvykta į Nasrėnus.
Visi šventės dalyviai deklamavo puikiai, be to, dar ir šoko, vaidino…
Aplankytas Motiejaus Valančiaus muziejus, kuriame susipažinta su rašytojo biografija ir jo kūriniais. O vysk. M. Valančiaus nuopelnai Lietuvos kultūrai išties milžiniški.
Būdamas vyskupu, rūpinosi liaudies švietimu, organizavo parapines mokyklas, reikalavo, kad jose būtų mokoma lietuvių kalba. Ragino kunigus dirbti šviečiamąjį darbą, rašyti ir skelbti lietuviškas knygas, rinkti tautosaką. Kovojo prieš girtavimą, organizavo blaivybės draugijas. Uždraudus lietuvių spaudą 1864 m., M. Valančius rūpinosi lietuviškų knygų leidimu Prūsijoje ir platinimu Lietuvoje. Parašė apie 70 šviečiamojo didaktinio pobūdžio pasakojimų ir apsakymų.
Svarbiausias Motiejaus Valančiaus kūrinys – humoristinė apysaka „Palangos Juzė“. Jau daug dešimtmečių Lietuvos vaikai iš „Skaitinių“ susipažįsta su linksmu siuvėju Juozapu Viskantu-Juze. Išliks jis ir ateities knygose. Kaip kitaip. Palangos Juzė ir toliau kartų kartas mokys džiaugtis išmoktu amatu, pokštauti ir pasakoti gyvai, vaizdingai, šmaikščiai.
Mūsų ekskursijai į M. Valančiaus gimtinę vadovavo paminklo Motiejui Valančiui Dieveniškėse autorius Gediminas Radzevičius, kuris yra ir M. Valančiaus kūrinių skaitymo Dieveniškėse organizatorius bei vadovas. Šio skulptoriaus dėka jau antrą kartą Vilniaus krašto moksleiviai pabuvojo Žemaitijoje, kurioje patyrė daug įspūdingų akimirkų.
Lietuva – graži, įdomi šalis. Nereikia džiaugsmo, naujų įspūdžių ieškoti svetur. Reikia tik noro daugiau pakeliauti po savo kraštą ir pamatysime daug grožio bei sutiksime gerų draugų.
Viena iš tokių akimirkų yra mūsų užsimezgusi draugystė su Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindine mokykla. Vietiniai moksleiviai smagiai vakarojo, šoko ir bendravo su mūsiškiais.
Sekmadienis, gegužės 19-oji, išaušo saulėtas ir karštas. Prasidėjo mūsų pažintis su Žemaitijos įdomiais muziejais.
Orvidų sodyboje-muziejuje kiekvienas akmuo gali sužadinti daug apmąstymų, užminti mįslių, neišvengiamai apima ir banali nuostaba, kaip jis galėjo tiek suspėti!
Žinoma, Vilius Orvidas (brolis Gabrielius) samdydavo darbininkų, technikos. Padėdavo ir tie, kurie čionai atklysdavo gintis nuo savo problemų ir gauti dvasinę ramybę. Jis visus įtraukdavo į kūrybą, nes siekė, kad kurdamas žmogus atsigautų.
Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingųjų jo kūrybai tikrai nebus. Akmenyse tiek daug paslėptos mistikos. Blogas žmogus čia negali ilgai ištverti, o ieškantieji vėl sugrįžta. Tai dvasingumo centras, į kurį gali ateiti visi – ir pikti, ir nusivylę, ir pakylėti, ir laimingi.
Kita žymi šio krašto vietovė – Mosėdis – Žemaitijos turistų meka. Miestelyje yra Vaclovo Into sodyba, taip pat šio žymaus žmogaus įkurtas unikalus akmenų muziejus – parkas. Akmenų slėnyje vasaros metu vyksta įvairūs renginiai, gegužinės.
Šie du žymus Žemaitijos krašto akmenų gerbėjai – Vilius Orvidas ir Vaclovas Inta – akmenį suprato kaip Amžinybės simbolį. V. Orvido rankose akmuo įgyja mistinę prasmę. Jis raižomas, skaptuojamas, o V. Inta akmeniui palieka natūralią išraišką, todėl jo sodyboje junti ramybę, poilsį – norisi niekada iš čia neišeiti.
Kretingoje pabuvojome muziejuje su Žiemos sodu. Miestas ypač dėkingas grafui Juozapui Tiškevičiui, kuris 1875 m. įsigijęs Kretingos dvarą, pastatė įspūdingus rūmus su Žiemos sodu ir nuostabiu parku. Šiandien čia – Kretingos muziejus, garsus archeologijos, senosios skulptūros ir tapybos rinkiniais, dvarų kultūros ekspozicija. Didžiausia Kretingos įžymybė yra Žiemos sodas.
Praėjo dar viena gegužės mėnesio savaitė, ir vėl mes su savo naujausiais draugais iš Žemaitijos susitikome Dieveniškėse. Dieveniškių bažnyčios šventoriuje prie Vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklo Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai šoko smagius šokius, dainavo ir pasakojo žemaičių tarme. Mokytojo Antano Žvinklio vadovaujamas mokyklos orkestras smagiai grojo ir linksmino susirinkusius. Žinomas aktorius Giedrius Arbačiauskas grojo gitara bei dainavo daug dainų. Giedrė Čepulėnienė – Švietimo ministerijos atstovė – pasidalijo mintimis apie šį renginį.
Malonu, kad tris gegužės mėnesio savaitgalius vyskupas Motiejus Valančius mus buvo subūręs draugėn papasakoti, padainuoti, pašokti ir pasigrožėti unikaliais Žemaitijos muziejais. Džiugu, kad teko laimė bendrauti su įžymiu skulptoriumi Gediminu Radzevičiumi ir jo komanda, kurie vysk. M. Valančių išgarsino ir Dieveniškėse. Nuoširdus Jam ačiū. Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokytoja Vitalija Valančiūtė, Dieveniškių parapijos klebonas Domas Valančiauskas ir jo sesuo Marija – Motiejaus Valančiaus giminaičiai – sujungė Aukštaitijos bei Žemaitijos dvasinius lobius, nes meilė knygai, nepakantumas girtavimui niekada nesensta. Tą mums diegė nemarusis rašytojas vysk. Motiejus Valančius.